švepėti

švepėti: švepė́ti, švẽpa, -ė́jo 1. NdŽ žr. švepluoti 1: Dantys iškrito, švepù kaip senė šimtametė DūnŽ. Iškraičiojo dantys – ir švẽpa Krš. Tik švepė́damas šnekėjęs Krp. 2. tr. šnibždant kalbėti: Poterius švepė́ti apkyra J. \ švepėti; iššvepėti; pašvepėti

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

iššvepėti — iššvepėti, ìššvepa, ėjo intr. iškalbėti, išpliurpti: Nueik pas tą senę pasirokuoti, ana iššvepės – dar moka Užv. švepėti; iššvepėti; pašvepėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pašvepėti — pašvepėti, pàšvepa, ėjo žr. pašvepluoti: Pašvepantì buvo motriška – šep šep Krš. švepėti; iššvepėti; pašvepėti … Dictionary of the Lithuanian Language
švapėti — švapėti, švãpa, ėjo RŽ, NdŽ, DŽ žr. švepėti: 1. Pln, Šts, Grd, Gršl Švãpa švapėte, bet neparprantu Šts. Švãpa, nepašneka [gerai] mergelė DūnŽ. Ko čia švapì kaip boba be dantų! Užv. 2. Ar kruopus ir išbėrei, kad teip švapì! Vvr. Ką čia švapi … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias